Atšvaitinis „Rūtos“ ženkliukas

ženklo autorė: Vaidilutė Grušeckaitė
atšvaitinio ženkliuko dizaineris: Martynas Kazimierėnas
sukūrimo metai: 1968 / 2018
partneriаi: dizaino studija „Маrch“, LKI, Lietuvos kultūros taryba
formatas: interpretacija
dizaino sritis: produkto dizainas
fotografijos: Tadas Baginskas (Londonas, 1968)
Vaidilutės Grušeckaitės 1968 m. sukurtas logotipas, kuriam ji pasirinko lietuviams itin svarbų, daugiaprasmį žaliuojančios rūtos įvaizdį sujungia prieš penkiasdešimt metų vykusio Lietuvos paviljono istoriją ir Lietuvos kultūros, literatūros ir dizaino pristatymą 2018 m. Londone.

Tai specialus suvenyras, sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu Londono knygų mugei, kurioje Lietuva kartu su Latvija ir Estija dalyvauja garbės viešnios teisėmis „Market Focus“ Baltijos šalių literatūros pristatymo programoje. 1968 metų rugpjūčio mėnesį Londone legendiniame parodų centre Earls Court buvo pristatytas Lietuvos, kaip vienos iš sovietinių respublikų, paviljonas, supažindinęs su kultūros, meno, mokslo ir pramonės pasiekimais. Nors tai buvo viena iš SSRS propagandinių manifestacijų Vakaruose Šaltojo karo metais, tačiau lietuviško meno ir pramonės produkcija turėjo modernaus nacionalumo ženklų.

Jaunas architektas Tadas Baginskas sukūrė modernią paviljono koncepciją, apjungiančią lietuviškumo simbolius ir minimalistinio pro-Vakarietiško dizaino sprendimus, Algimantas Stoškus sukonstravo kinetinį vitražą „Vilnius - Lietuvos sostinė“, įgarsintą avangardine elektroakustine Felikso Bajoro muzika, Antanas Kazakauskas sukomponavo drąsaus grafinio žaismo katalogą ant kurio viršelio puikavosi Vaidilutės Grušeckaitės sukurtas Lietuvos paviljono ženklas su rūtos simbolika. Lietuvių menininkams, mėnesiui ištrūkusiems iš už Geležinės uždangos, įsiminė ne tik spalvingas Londono gyvenimas ir meninis vyksmas, bet ir netikėta parodos kulminacija paskutinėmis veikimo dienomis. Rugpjūčio pabaigoje sovietų tankai įsiveržė į Prahą, ir Londone prasidėjusiuose protesto mitinguose siūlyta išvis uždaryti parodą.

Dėl šių aplinkybių ir Lietuvos paviljonas nesulaukė atgarsio, tačiau išlikę liudinininkų pasakojimai bei artefaktai leidžia naujai pažvelgti į šią istoriją jau po 50 metų. Lietuvos publikai šis specialus Lietuvos dizaino istoriją aktualizuojantis suveryras pirmą kartą pristatytas Nacionalinėje dailės galerijoje parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ metu. Įsigyti galima NDG knygynėlyje.