Autorinės grafikos, knygos meno ir grafinio dizaino paroda, skirta Antano Kazakausko (1937–2019) atminimui Vilniaus grafikos meno centre
2021 rugsėjo 30 – spalio 30
Viskas užprogramuota. Būtent tokią frazę, kaip vieną svarbiausių Antano Kazakausko gyvenimo filosofijos ramsčių, prisiminimuose apie jį paminėjo Žygimantas Augustinas – paskutinius trisdešimt Antano gyvenimo metų jiedu artimai bendravo: „Atsimenu Antano paaiškinimą, kas yra menas: „Būna eina žmogelis per pievą ir pradeda dainuoti, gal ir dainuoti nemoka, gal ir klausos neturi, bet vis tiek dainuoja.“ [...] Antanas buvo fatalistas, sakydavo, jog niekas nuo žmogaus nepriklauso, viskas užprogramuota.“
Ši Kazakausko citata tapo parodos ir knygos koncepcijos pamatu. Užprogramuotų įvykių, stiliaus kodų, citatų, įvairių šifrų ir sąsajų buvo ieškoma tyrinėjant atrastus Kazakausko grafikos darbus, plakatus, knygų dizaino ir žurnalinės grafikos pavyzdžius, išsaugotus daugiausia jo asmeniniame archyve.
Pirmasis reklamos grafikas. 1962 m. Kazakauskas baigė dabartinės Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedrą ir pirmasis apsigynė reklaminės grafikos diplominį darbą. Tais laikais, kai pasak Juozo Galkaus, „visi norėjo būti menininkais, verždavosi į estampą ir knygos iliustraciją“, Kazakauskas netikėtai pasirinko reklamos kryptį, ir „pakeitė Grafikos katedros istoriją“: tuometiniame Vilniaus dailės institute atsirado pramoninės grafikos specializacija. Sukūręs keletą įtaigių plakatų, reklamos srityje beveik nedirbo, nes, kaip taikliai įvardijo Rimantas Dichavičius, buvo „vienišas vilkas“. Tačiau sėkmingai realizuotas būtent reklaminio pobūdžio užsakymas – eksportinės 1968 m. Londono parodos katalogas – po maždaug 50 metų sugrąžino Kazakauską į grafinio dizaino lauką.
Knygos meno kūrėjas. Dar studijų metais pradėjęs bendradarbiauti su „Vagos“ ir „Minties“ leidyklomis, 7–8 dešimtmečiais intensyviausiai dirbo knygos meno srityje. Apipavidalino virš 140 lietuvių ir užsienio autorių knygų, kūrė populiarių serijų „Drąsiųjų keliai“ ir „Noriu žinoti“ dizainą. Kazakauskui buvo svarbi knygos architektonika ir kiekviena detalė: spalva, šriftas, pirmasis viršelis ir aplankas, jų santykis su užpakaliniu viršeliu ir priešlapiais. Tai daugiausia koliažinės kompozicijos, todėl pagrindiniai dailininko darbo įrankiai buvo žirklės ir peiliukai, o daugelis „pasiskolintų“ iliustracijų – iš užsienio žurnalų. Juntamos futurizmo, konstruktyvizmo, taip pat poparto ir naujosios tipografijos įtakos.
Mūsų gamtos dizaineris. Pagrindinė Kazakausko veiklos sritis buvo susijusi su jo „pasitraukimu į gamtą“: 1965–1996 m. jis dirbo žurnalo Mūsų gamta meniniu redaktoriumi. Maketuodamas kas mėnesį pasirodantį žurnalą, pasakojantį apie gyvūnų ir augalų pasaulius, gamtos apsaugą ir medžioklę, jis Mūsų gamtą pavertė kelis dešimtmečius trukusiu asmeninių eksperimentų ir grafinio dizaino projektu. Kasmet siūlydavo naujus viršelių sprendimus, keisdavo puslapių ir skilčių tinklelius, iliustracijų išdėstymą, pavadinimų kompozicijas, kūrė originalius skirtukus, šriftus, fotogramas ir reklaminius skelbimus.
Kūrybinė saviizoliacija. Sovietmečiu kūręs modernius grafikos ciklus Kazakauskas laikėsi savotiškos saviizoliacijos principų, siekdamas atsiriboti nuo ideologizuoto oficialiosios dailės pasaulio. Todėl patys įdomiausi jo 7–8 dešimtmečių autorinės grafikos atradimai pirmą kartą viešai pristatomi tik dabar. Grafikos kūrinių Kazakauskas nepasirašinėjo, nebuvo linkęs nurodyti datų ir pavadinimų. Nesurengė nė vienos personalinės parodos, dalyvavo vos keletoje grupinių, tad „užprogramuotu“ galima laikyti ir jo nežinomumą.
Grafinių abstrakcijų kūrėjas. Kazakauskas laikėsi atsitraukimo strategijos ir nepriklausomybės metais dalį darbų sunaikino, sakydamas, jog „vis tiek bus prisigėrę sovietinės smarvės“. Tačiau maždaug 2009 m. pats atrinko 16 grafikos darbų, juos įrėmino ir pakabino ant trijų savo buto sienų. Dar 30 grafikos lakštų rasta dailininko paliktame aplanke, jau po jo mirties. Tai išgrynintų minimalistinių formų ir linijų erdvinės kompozicijos, tarytum išvalytos nuo bet kokios laikmečio informacijos. Kazakausko knygų ir žurnalų dizainas pilnas ritmų, judesio ir žaismo, o grafikos lakštuose – tik tyla ir metafizika. Atsiveria savitas, kitoks pasaulis, bylojantis veikiau apie anapusybę negu apie anapusybę. Galime atpažinti abstrahuotas žmonių ir angelų figūras, paukščių ir augalų formas, ženklus ar tipografinius elementus, išnyrančius iš juodų fonų. Kazakauskas tai vadino sielos komponavimu; tokį teminį pavadinimą taikė neviešintai savo žodinei kūrybai.
Kazakauskiški kodai ir metodai. Ir grafinėse abstrakcijose esti detalių, kurios leidžia atpažinti kazakauskišką stilių, kartu sukelia déjà vu pojūtį. Tai fotoįklijos ir pasikartojantys motyvai – skaičiai, rodyklės, šauktukai, klaustukai, kabutės, taip pat laikrodžiai, karūnos, skrybėlės, angelai ir plunksnos. Koliažas, citavimas ir apropriacija yra Kazakausko kūrybos metodai – nekuriant ko nors naujo, o komponuojant, dėliojant, klijuojant ir naudojantis „tuo, kas jau sukurta kitų“ arba, kaip jis pats su būdingu humoru ir saviironija sakydavo, „karpiau, kad lengvesnis darbas būtų, nieko rimto“.
Užprogramuotas užsienietiškumas. Jis pats yra minėjęs, jog lenkų menas ir kultūra per literatūrą, filmus ir aplankytas parodas jam buvo „didžioji mokykla“. Atskira atvejo studija susijusi su Kazakausko apropriacijomis, cituojant grafinio dizaino meistro Romano Cieślewicziaus kūrinių fragmentus. Kazakausko knygų lentynose šalia lenkiškų pavyzdžių tvarkingai sudėti specializuoti žurnalai čekų, vengrų, taip pat vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis, tarp jų ir šveicarų Graphis. Kaip vieną iš jam imponavusių menininkų Kazakauskas įvardijo japonų grafinio dizaino kūrėją Shigeo Fukudą. Galbūt iš ten ir Kazakausko minimalizmo pojūtis ir japonizmai.
Kazakauskuitis. Toks buvo vienas iš Kazakausko slapyvardžių – su reta mažybine priesaga -uitis. Taip jis buvo linkęs pasirašyti savo 7–8 dešimtmečiais kurtas humoreskas ir karikatūras, publikuotas Šluotos žurnale. Jis yra sukūręs linksmų naujamečių atvirukų „Minties“ leidyklai, tačiau įdomiausi eskiziniai projektai ir riboto tiražo atvirukai, siųsti kolegoms ir draugams menininkams Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Čia Каzakauskas specialiai nerimtas, kaip ir rašydamas kūrybinę biografiją – ją užbaigė fraze „daugiau nieko neprisimenu“.
dr. Karolina Jakaitė
Dauguma parodos eksponatų yra iš asmeninės dailininko kolekcijos.
Parodai objektus taip pat skolino Lietuvos dailininkų sąjunga, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Julijus Balčikonis, Karolina Jakaitė, Maratas Tairovas, Dainius Liškevičius.
Parodos kuratoriai: Julijus Balčikonis, Karolina Jakaitė
Parodos architektas: Julijus Balčikonis
Parodos dizaino objektų autoriai: Julijus Balčikonis, Marija Repšytė, Paulius Vitkauskas
Grafinio dizaino autorius: Tadas Karpavičius
„Kūrybinių valandų“, dedikuotų Antanui Kazakauskui, kūrėja: Sigutė Chlebinskaitė
Projekto koordinatorė: Jurga Minčinauskienė
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Antano Kazakausko šeima, Vilniaus miesto savivaldybė
Informacinis partneris: „7 meno dienos“
Partneriai: „Dizaino fondas“, „Dizaino forumas“, „Ekspobalta“, „Knygų šalis“, Vilniaus dailės akademija, LNDM Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailininkų sąjunga, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidykla „Lapas“, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, SODAS2123
